Pakanka trumpam įsijungti sveikinimų koncertą ir tampa aišku – motina (arba močiutė) yra centrinė figūra šeimoje. Jai skiriami posmai ir „visos pasaulio gėlės“. O tėtis? Kartais skamba dainos ir jam, tačiau koks yra lyginamasis šių kūrybinių dedikacijų santykis? 1:10? 1:100?
Šis ir panašūs kontekstai įtvirtina nuostatą: moterys (mamos) yra pagrindinės globėjos, o vyrai (tėčiai) geriausiu atveju – uolūs jų pagalbininkai. Todėl, jeigu vaiko auginimą vertintume plačiau, ne vien materialinio aprūpinimo požiūriu, tektų pripažinti, kad vaikus mamos augina vienos daug dažniau nei skelbia oficialioji statistika.
Tokiai nuomonei įsitvirtinti padėjo ir mokslinė tradicija – ilgą laiką gilintąsi tik į mamos santykius su vaiku. Vaiko raidos sunkumai pernelyg dažnai aiškinti šiame santykyje iškilusiais sunkumais. Džiugu, kad kelis pastaruosius dešimtmečius įdėmiau nagrinėjama tėvystė. Dabar mokslininkai daro išvadą, kad tėčiai yra ne mažiau svarbūs auginant vaikus. Kai vyrai išties įsitraukia į tėvystę, yra emociškai prieinami, jų rūpesčio ir meilės poveikis ne mažesnis nei mamos.